Kvala Lumpūras

Praleidusi beveik du mėnesius Tailande jau buvau pasiruošusi iškeliauti ir pradėti pažinti kitą šalį. Antroji mano stotelė – Malaizija.

Bet noriu trumpam nuklysti į šalį ir papasakoti, kaip praleidau savo paskutines dienas Tailande. Dar būdama Ko Tao sužinojau, kad Giedrius iš Druskininkų ruošiasi keliauti į „Clayzyhouse“ Lantoje, todėl pagalvojau, kodėl gi man ten nepasivaidenus ir nepadarius staigmenos ne tik jam, bet ir hostelio šeimininkui? Taip ir padariau. Juolab, kad skrydis į Kualą Lumpūrą buvo iš kaimyninės salos – Phuket. Nors tik viena diena man buvo belikusi iki skrydžio, tačiau praleidau ją tikrai nuostabiai. Pasijutau kaip namie! O dar kai Giedrius dzūkiškos naminukės iš kuprinės išsitraukė tai iš vis negalėjau patikėti savo akimis! Smagiausia buvo su kažkuo pakalbėti lietuviškai, pasidalinti istorijomis, patirtomis kelionės metu. Beje, visą tą laiką, kol buvau Tailande, svajojau pamatyti naktį jūroje švytinčius planktonus. Ir kaip jūs manot – paskutinę naktį maudėmės jūroje ir štai tau! Milijonai mažų švytinčių taškelių vos tik sujudini vandenį. Nepaprastas grožis!

Kitą dieną išsiruošiau į Phuket. Skrydis į Malaiziją turėjo būti anksti ryte, todėl nusprendusi sutaupyti pinigo ir per daug nesukti sau galvos kaip ankstų rytą nusigauti į oro uostą, nusprendžiau naktį šiaip ne taip pratempti oro uoste. Migelis iš Argentinos, kurį sutikau ClayzyHouse, patarė man prieš išvažiuojant: „ifyouwant to sleepinPhuketairport, searchfor a muslimprayerroom“ („jeigu nori pernakvoti Phuketo oro uoste, surask musulmonų maldos kambarį“). Iš pradžių man tai atrodė tik juokelis, bet kai oro uoste pasijutau labai mieguista, tą kambariuką vis dėl to suradau. Tik tas miegas labai jau neramus buvo, nes vis atrodė, kad ateis koks baisiai religingas žmogelis, pamatys, kad tokioje šventoje vietoje miega kažkokia europietė mergiotė, negerbianti jų religijos, ir vietoj ten mane nulinčiuos. Ačiū dievui (o gal Alachui), kad nieko man ten nenutiko, bet kaip su karma bus, tai nežinia. Žodžiu, sulaukiau aš šiaip ne taip to skrydžio ir po dviejų valandų jau buvau Malaizijos sostinėje.

Kvala Lumpūras – didelis modernus dangoraižiais apstatytas miestas. Būdamas čia gali pasivaikščioti ir po Kiniją, ir po Indiją. Pirmasis mano įspūdis ir buvo toks – skirtingų kultūrų, žmonių, kalbų ir skonių mišinys. Malaizijoje gyvena daugybė skirtingų etninių grupių – vietiniai Malaizijos gyventojai, rytinės šalies dalies (Borneo) gentys, kinai, indai. Šis kultūrų mišinys ir sukuria visą Malaizijos grožį.

Vos atvykusi į KvalaLumpūrąpajudėjau į kinų kvartalą, kadangi mano kelionių gide buvo parašyta, kad ten

Kuala Lumpur Twin Towers

galima susirasti pigiausią nakvynę. Apsistojau hostelyje už 16 ringitų (apie 12 Lt) už naktį ir susiruošiau apžiūrėti miesto. Pirmiausia, žinoma, užsukau į kinų kvartalą – pilnos eilės įvairiausių prekių ir niekučių, pasijutau kaip gariūnuoseJ. Tik praeiti buvo kiek sunkiau, labai jau daug dėmesio iš vietinių prekeivių, nes visi nori pakalbinti europietę turistę iš Lietuvos, apie kurią jie turbūt niekada net girdėję nebuvo. Kadangi buvau labai alkana, užsukau į pirmą pasitaikiusią kavinę. Atsisėdusi pastebėjau, kad mane supa vien tik ūsuoti indai vyrai ir žiūri į mane savo juodomis kaip anglis akimis. Toks pats vyras man atnešė meniu, į kurį žiūrėjau kelias minutes, bet ničnieko negalėjau suprasti. Bandžiau kalbėti su padavėju, bet anglų kalba šiuo atveju buvo visiškai bevertė. Nuėjau į virtuvę, paprašiau lėkštės su ryžiais ir pati į lėkštę įsidėjau to, ko norėjau, paprašiau kavos, vandens ir atsisėdau prie stalo. Net nenumaniau, kiek viskas kainuos, bet galiausiai sumokėjau vos 6 litus. Maistasskanus – ryžiai, vištiena, indiškas karis, kažkokie indiški paplotėliai ir pan. Jau pačią pirmą dieną supratau, kad Malaizijoje gali paragauti skirtingų virtuvių patiekalų už tikrai mažą kainą.

Po pietų planavau aplankyti garsiuosius KvalaLumpūro dvynius dangoraižius, kurie yra vieni aukščiausių pasaulyje. Kaip ir tikėjausi, manęs jie visiškai nenustebino, paprastai nesižaviu dideliais miestais ir tiesiog aukštais pastatais. Nors turiu pripažinti, kad vakare apšviesti jie atrodo gana įspūdingai ir net gi privertė mane iš kuprinės išsitraukti savo fotoaparatą.

milziniskas prekybos centras ir Kaledines dekoracijos

Supratusi, kad Kvala Lumpūras yra didelis modernus miestas, nusprendžiau tuo pasinaudoti. Pasivaikščojau po didelį prekybos centrą, kuriame jau skambėjo kalėdinė muzika ir viskas mirgėjo kalėdinėmis dekoracijomis. Kino teatre pažiūrėjau pusė filmo (vis dar gyvenau Tailando laiku, todėl atėjau į salę filmui jau įpusėjus). Vos suspėjusi į paskutinį metro supratau, kad neturiu smulkių pinigų bilietėliui, bet pribėgęs vaikinas net nieko neklausęs įmetė monetas į aparatą ir nubėgo. Vos spėjau padėkoti. Iš tiesų, žmonės čia labai draugiški, pamatę pasimetusį turisto veidą iš karto siūlo savo pagalbą.

Kitą dieną nusprendžiau pasižvalgyti po Malaizijos sostinės kultūrinį gyvenimą. Mane nustebino nacionalinė

Batu Caves

KvalaLumpūro vizualinių menų galerija – septynios nuostabios ekspozicijos viename pastate, kuriose gali pamatyti tiek modernaus, tiek klasikinio meno darbų. Keista, nors galerija nemokama, tačiau buvau bene vienintelė lankytoja tądien. Vakarą planavau praleisti mieste, „Couchsurfer“ nariai surengė susitikimą, pasikviečiau kartu į miestą keliauti ir airį vaikiną, kurį sutikau savo hostelyje. Šaunus ir linksmas vaikinukas, visada kartu su savimi nešiojantis ukulėlę, todėl laukimo minutės ar ilgos kelionės neprailgo ir kitą dieną važiuojat aplankyti garsiųjų „Batu“ uolų. Pirmasis mano prisilietimas prie indų kultūros buvo stebuklingas. 272 laipteliaiikiuolos, kurios viduje išvydauhindu šventyklą ir jos ceremonijoje dalyvaujančius žmones. Aplink laksto pusiau laukinės beždžionėlės, tave supa smilkalų kvapas, o nuo uolos viršūnės lašantis vanduo sukuria magišką ir šiek tiek mistišką atmosferą.

Trijų dienų Kvala Lampūre man pakako su kaupu. Norėjosi kuo greičiau ištrūkti iš milžiniško miesto ir įkvėpti gryno oro. Paskambinau į „Bambukų kaimelį“, kuriame ruošiausi savanoriauti. Su Ramadanu – sodybos savininku – sutarėme laiką ir vietą, kurioje jis mane pasitiks ir kartu keliausime į pačias tikriausias Malaizijos džiungles. O čia jau kita istorija.. apie tai – kitame įraše.

Nuoširdžiausi linkėjimai!