Keisti atsitiktinumai

Tailandas - keista vieta, kurioje įvykiai kartais susiklosto taip neįtikėtinai, kad to jau negali pavadinti tik atsitiktinumu.

Kaip jau minėjau, Krabi mieste keliauti pradėjau viena. Nusprendžiau pasilikti ten dar vieną dieną, pailsėti, susirasti couchsurfer'į vienoje iš rytinių salų ir judėti toliau. Kadangi greito atsakymo iš savo host'ų negavau, nusprendžiau kitą dieną anksti ryte važiuoti į Koh Samui, o tada jau nuspręsiu, ką daryti toliau. 

Vienas iš minusų keliaujant vienam (bent jau mano atveju) - labai lengva neišgirsti žadintuvo ir pramiegoti. Man,mėgstančiai pamiegoti, taip ir nutiko. Autobusiukas 6.30 turėjo paimti mane nuo mano hostelio. Pramerkiau akis 6.34. Po minutės į duris pasibeldė hostelio šeimininkė. Aš, žinoma, net daiktų buvau normaliai nesusikrovus. Žaibo greitumu kroviau viską į kuprinę, rengiausi, o hostelio šeimininkė vsi ragino mane paskubėti. Net batų nespėjau susirinkti, viską - į rankas. Pakeliui pamėčiau kelis bananus :). Bėgau prie kito hostelio, nes autobusiukas jau nėgalėjo manęs laukti, turėjo paimti kitus keleivius. Atsipūčiau tik įsėdusi. Vaizdelis tikrai turėjo būti juokingas :).

Taigi atsidūriau Koh Samui saloje. Užsukau į užkandinę kavos ir pasitikrinau paštą. Jame - žinutė, kad mergina iš Koh Phangan salos gali mane priimti. Labai apsidžiaugiau ir nusprenžiau į salą keltis jau kitu, vakariniu, tos pačios dienos keltu. Šiek tiek pavaikščiojau po Samui, pavalgiau pietus, ir nuėjau į prieplauką. Koh Phangan buvau apie 8 val vakare. Ir vėl einu tikrinti pašto. Dabar - jau kita žinutė iš mano host'o - mane ji galinti priimti tik kitą dieną. Na ką gi, teks ieškoti pigios nakvynės. Per daug nesinervinau, susiradau pigų paprastą kabariuką, nuėjau į naktinį turgelį ir vėliau - miegoti. Atsibudusi ryte vis dar negavau jokios žinios iš merginos, pas kurią turėjau apsistoti. Susikroviau daiktus, kuprinę palikau hostelio fojė, ir išėjau pavaikštinėti po salą. Kadangi dar buvo pakankamai ankstus rytas, gatvės buvo ganėtinai tuščios. Sustojau prie didelio salos žemėlapio ir ėmiau nagrinėti. Gal po minutės prie žemėlapio su motoroleriais privažiavo du vaikinai. Ir, mano didžiausiai nuostabai, paklausė "Kur mes esam?". Atsisukau ir paklausiau to paties :) Visi trys buvome labai nustebę, juk nedažnai Tailande, ir dar pustuštėj gatvėj kažkokiam užkampy, sutinki lietuvių. Susipažinom, persimetėm keliais žodžiais ir Mantas su Jokūbu pasiūlė man sėsti ant jų motorolerių ir kartu lėkti apžiūrėti salos. Žinoma, kodėl gi ne!

Pradėjo lyti lietus. Važiuodami pamatėme nuorodą iki krioklių. Ten ir pasukome. Pasirodo, nemažas ir status kelias mūsų laukė! O judėti tokiu karščiu ir kai aplink tokia drėgmė - truputį sunkiau, nei įprasta. Pakeliui srovė nunešė vieną mano šlepetę, todėl kelią dar labiau pasisunkinau :). Bet, kaip visada, ilgas kelias ir pastangos buvo vertos rezultato. Su vaikinais pasikeitėme kontaktais ir nusprendėme susitikti vakare.

Grįžau į hostelį pasiimti savo kuprinės. Ir vėl tikrinu paštą - dabar mergina paliko savo telefono numerį. Prašau pas vietinius paskambinti, bet telefonas išjungtas. Ir taip gal tris valandas basčiausi, nežinodama, ką daryti, kaip rasti merginą, ir kur toliau apsistoti. Sutemo. Kadangi artėja vienas didžiausių vakarėlių Tailande "Full Moon Party", sala prikimšta turistų. Kainos visur - nežmoniškai užkeltos. Dabar jau pradėjau truputį nervintis, nes maniau, kad nakvynės tokiu metu apskritai nebus įmanoma susirasti. Pasigavau taksi, paprašiau vairuotojo nuvežti mane iki pigiausio "backpacer'ių" hostelio ir meldžiausi, kad būtų likusi bent viena laisva lova. Vietos buvo, nors mokėti Tailande 400 batų už hostelį man atrodo šiek tiek neįtikėtina, bet nusikalusi ir kiek susinervinusi užsisakiau dvi naktis. Palindau po dušu ir parašiau žinutę Mantui ir Jokūbui. Pasirodo, jie gyvena nuo manęs vos už kelių minučių pėsčiomis! Susitikome jų viešbutyje prie baseino, susipažinau ten su kitais keliautojais, ir visi kartu nusprendėme lėkti į "Jungle party". Vakarėlis džiunglėse - daug įdomių ir keistų žmonių, neįprasta aplinka, dekoracijos. Viskas nukelia tave tarsi į kitą pasaulį. Gaila, tačiau pastaruoju metu savo fotoaparatą palieku gulėti kuprinėje, todėl viską jums teks tik įsivaizduoti :)

Vakarėlyje su Mantu pasimetėme nuo savo draugų. Po kiek laiko abu pasijutom labai mieguisti ir nusprendėm keliauti namo. Viena bėda - nė vienas iš mūsų neturėjom pinigų taksi. Bandėm derėtis su vairuotojais, bet nieko iš to neišėjo. Ką gi, teks eiti pėščiomis. 6 kilometrai tikrai mums nepasirodė daug. Bet nebūčiau aš, jeigu nesugalvočiau kokios nesąmonės :). Vos paėjus mums kelias minutes, pamačiau taksi (tai toks kaip vagonėlis atviras, kuriame telpa dauug žmonių). Ji judėjo labai lėtai, nes buvo taksi kamštis :). Kodėl gi neįšokus? Vairuotojas turbūt net nepastebės. Taip ir padariau, Mantas taip pat. Buvo labai juokinga, kiti taksi keleiviai padėjo mums įšokti ir įsirioglinti į vagonėlį :)

Viskas būtų buvę labai gerai, tačiau pasirodo, kad taksi su visais keleiviais važiavo visai į priešingą pusę :)) Todėl dabar atsidūrėme dar toliau nuo savo namučių! Nors dabar bent jau buvome ne džiunglėse ir Mantas galėjo nusiimti pinigų nuo kortelės. Vis tiek teko susimokėti už taksi ir pagaliau grįžome namo. 

Dar vienas keistas atsitiktinumas, nutikęs šiandien! Pabundu, o prieš mane - nustebęs merginos veidas. Tai mergina iš UK, su kuria kartu savanoriavome Koh Lanta "Clayzy house"! Po minutės į hostelio kambarį atėjo ir vaikinas iš Vokietijos, su kuriuo taip pat savanoriavome toje pačioje vietoje! Negalėjau patikėti savo akimis :)) Nuostabu! Šiandien visi kartu lėksime į tą garsųjį "Full moon party". Daugiau apie tai - kitame įraše ;)

Linkėjimai iš hipių salos Koh Phangan