Koh Lanta

Hostelio "Lanta Clayzy House", kuriame savanoriauju, tradicija - kiekvieną vakarą palydėti saulę.

Sveiki, mielieji,

praėjo nemažai laiko, kai paskutinį kartą pildžiau savo tinklaraštį. Tačiau kai aplink tave tiek daug visko vyksta, kiekvieną dieną sutinki vis naujus žmones, laiko prisėsti prie kompiuterio neatrandi. Šiaip ar taip, privalau jums papasakoti, kaip man čia sekasi, ką veikiu, kuo gyvenu ir ką naujo atrandu.

Šiuo metu sėdžiu hamake. Jaukaus hostelio, kuriame savanoriauju, bendroje patalpoje. Aplink mane - būrys keliautojų, tokių pačių, kaip aš. Beveik visų istorijos panašios - tai žmonės, ištroškę nuotykių ir laisvės, su kuprine ant pečių pasirengę apkeliauti Pietryčių Aziją. Galbūt todėl čia taip lengva atrasti draugų ir bendraminčių, su kuriais, atvirai galiu pasakyti, būna liūdna išsiskirti net po kelių dienų draugystės. 

Dažniausias atsakymas į klausimą, kiek dar ilgai planuoji pasilikti šioje saloje ar šiame hostelyje, būna "nežinau". Jokio griežto plano. Jokių skaičių ar datų. Gyvenimas čia ir dabar. Be laikrodžio, be kalendoriaus. Tai mane čia labiausiai ir žavi. 

Nenoriu palikti šios salos, bet reikia keliauti toliau. Pamatyti ir patirti dar daugiau. Rytoj iškeliauju į

Ko Lanta visi gyvena taip tingiai, kaip šis katinas :)

Ko Phi Phi. Dainius dar keletą dienų lieka šiame hostelyje, vėliau turbūt keliaus su Tomu iš Vokietijos į Tailando šiaurę. Aš noriu pasilikti pietuose ir aplankyti daugiau salų. Važiuoju kartu su Daniel iš Šveicarijos, Ko Phangan susitiksiu su mergina iš Vokietijos. Keliauti vienam, manau, yra geriausias sprendimas. Kelyje visuomet sutinki tokių pačių keliautojų, kaip ir tu, todėl, jeigu kelionės kryptis sutampa, tiesiog važiuoji kartu. Kol kas, manau, Tailandas yra viena patogiausių ir lengviausių šalių keliavimui.  

Praėjo jau daugiau kaip dvi savaitės, kai savanoriauju Ko Lanta hostelyje "Clayzy house". Beje, jeigu kas nors iš jūsų kada atvyksite į šią salą, būtinai apsistokite šiame hostelyje!  Čia sutikau tiek daug nuostabių žmonių. Gaila, kad daugelis jau išvyko, bet iškeliauju ir aš. Čia jaučiausi kaip vienoj didelėj šeimoj. Rodos, lyg būtumėm pažįstami pusę savo gyvenimų.

Ką aš čia veikiu? Koks mano darbas? Labai įvairus. Reikia truputėlį apsitvarkyti hostelyje, pašluoti, pavalyti ir pan. Dvi ar keturias valandas per dieną, bet nereikia mokėti už nakvynę ir kartais gauname nemokamus pietus. Gerai, nes taip galiu daugiau sutaupyti savo kitoms kelionėms. Malonus darbas, kurį man teko daryti - pabaigti piešinį, kuris dabar jau kabo hostelio bare. Vakar pradėjau piešti naują, tačiau turbūt jau nespėsiu pabaigti. Tai padarys kiti savanoriai :)

Nuostabus Long Beach paplūdimys - vos 200 metrų nuo mūsų. Nepakartojama. Gali išsinuomoti

motorolerį vos už 5 dolerius visai dienai ir aplėkti visą salą. Beje, prieš savaitę taip ir padarėme. Pirmą kartą vairavau motorolerį! Ir dar priešinga eismo puse! Iš pradžių buvo kiek nedrąsu, bet visą laiką vairavau su šypsena veide. Kas gali būti geriau? Lėkti su lengvu vėjeliu, stebėti nepakartojamo grožio paplūdimius, suvalgyti skaniausią "curry", o galiausiai palydėti saulę pietinėje salos dalyje.

Saulėlydžių grožį sunku nupasakoti žodžiais. Nuotraukos gal kiek ir atspindi tai, tačiau pamatyti juos savo akimis yra visai kas kita.

Žinoma, saloje pilna vietų, kur gali pasilinksminti. Begalė barų paplūdimiuose, kiekvieną dieną gyva muzika, linksmybės ir pan. Tačiau dažniausiai jie prigrūsti alkoholio padauginusių turistų. Bet kartais būna tikrai linksma :) Ypač paplūdimio vakarėliuose. Įdomu, kaip viskas vyksta tuose "full moon parties", gal reikės aplankyti vieną Koh Phangan? :)

Smagiai atšventėme Halloween'ą. Visi hostelyje esantys žmonės išsipaišė veidus ir kūną fluorescentiniais dažais, išsinuomavome du automobilius ir lėkėme po įvairius saloje rengiamus vakarėlius. Buvo smagus ir juokingas vakaras! :))

Saara iš Suomijos, Viktoras iš Vokietijos, aš ir Hannah iš Vokietijos.Nuostabūs žmonės!

Beje, Ligita, jeigu skaitai šį įrašą, tai žinok susipažinau su dviem vaikinais iš Argentinos, tai va, kita mūsų kelionė - Pietų Amerika? Jie man sakė, kad "mi casa- su casa" haha ;D 

Ką dar galiu papasakoti? Esu labai laiminga, kad atšvenčiau savo gimtadienį šioje saloje. Su ypatingais žmonėmis, kurie mane privertė pasijausti kaip namuose ir kaip su geriausiais savo draugais. Visą dieną jie mane stebino! Gimtadienio iŠvakarėse visi gulėjome paplūdimyje po žvaigždėtu dangumi. Mačiau gal tris ar keturias krentančias žvaigždes, tačiau sunku buvo sugalvoti norus. Atrodo, kad viskas, ko troškau, jau pildosi. 

Iš pat ryto jie prikepė krūvą gardžiausių blynelių. Po pusryčių visi išsinuomavome motorolerius ir važiavome prie krioklio, aplankėme uolas, ėjome per džiungles. Tiesa, šio gimtadienio turbūt nepamiršiu niekada! :) Vakare Saara iš Suomijos paruošė tradicinių savo šalies pyragėlių. Neng, hostelio savininkas, nusivedė mus į reaggea barą, kuriame koncertavo regio grupė. Neng dainavo dainą man ant scenos, vėliau visi kartu su grupe sudainavo man su gimimo diena :))) Žodžiu, gavau daug dėmesio, kurio tikrai nesitikėjau :) Paprastai nemėgstu savo gimtadienių, bet šis buvo tikrai ypatingas.

mėgstamiausia Koh Lanta daina - http://www.youtube.com/watch?v=BVzwoqde15g
daugiau nuotraukų - https://www.dropbox.com/sh/bazmtto1f378f0t/enV5-yTSoB#/

Šilčiausi linkėjimai ir apkabinimai visiems iš Koh Lanta!