Koh Tao

Nangyuan salelė šalia Tao - išskirtinė vieta. Čia susitinka trys paplūdymiai, o vaizdas iš viršaus tikrai nepamirštamas.

Koh Tao - graži maža jauki salytė Tailando pietų rytinėje pusėje. Ši sala - nardytojų rojus. Vos 21 kv. km. teritorijoje įsikurūsios apie 50 nardymo mokyklų! Visi, kuriuos sutikau šioje saloje - atvažiavę čia išbandyti nardymą, nardymo instruktoriai arba kaip nors su tuo susiję žmonės. Dėl to, kad saloje tiek daug nardymo mokyklų, čia taip pat ir pigiausia vieta, kur gali išmokti nardyti ir gauti savo pirmąją nardymo licenziją. O su ja jau gali laisvai nardyti visame pasaulyje!

Atrasti povandeninį pasaulį panorau ir aš. Tik, deja, matyt, teks tai padaryti kitą kartą. Atvažiavusi į salą apsistojau pas du prancūzus per "Couchsurfing" ir tą pačią dieną užsirašiau į nardymo kursus. Kitą dieną turėjau peržiūrėti apmokomąjį filmą, bet jau jį bežiūrėdama pradėjau jausti, kad karščiuoju. Nuėjusi namo ir pasimatavusi temperatūrą nustebau. Beveik 39! Mergina iš nardymo mokyklos patarė nueiti į kliniką, nes karščiavimas dažnai būna susijęs su "dengue fever", tropine liga, kurią nešioja uodai. Kol nuėjau iki klinikos, temperatūra pakilo iki 40. Seselė patarė išgerti paracetamolio ir jeigu per naktį temperatūra nenukris - ateiti kitą dieną ir pasidaryti kraujo tyrimą. O vaikyti, kokia naktelė manęs laukė. Šiaip ne taip ištvėriau, bet karščiavimas liko toks pats net ryte. Todėl vėl šiaip ne taip nulingavau iki klinikos ir pasidariau kraujo tyrimą. Atsakymo reikėjo laukti iki vakaro, nes saloje nėra ligoninės ir tyrimo centro. Baimės pilnos kelnės buvo, kai seselė pradėjo pasakoti kokią gerą ligoninę jie turi Koh Samui, kad gali nugabenti labai greitai su greituoju laivu, koks gali būti tos ligos gydymas ir pan... Viskas, jau tikrai galvojau, kad dabar mano kelionėms atėjo galas. Nusiraminau tik vakare, kai kraujo tyrimas parodė, kad mano organizmas labai stipriai kovoja su angina ir dėl to tokia aukšta temperatūra. Nors su 40 man dar teko pakovoti vieną dienelę, bet bent žinojau, su kuo kovoju :) Džiaugiuosi, kad viskas praėjo sėkmingai ir dabar jaučiuosi puikiai :)

Žinoma, tokiais atvejais ne visada smagu keliauti vienai, bet džiaugiausi, kad buvau apsupta rūpestingų žmonių, seselės klinikoje buvo vienos geriausių kada nors sutiktų! Gal ir nelabai čia man "nuskilo", bet, matyt, taip ir turėjo būti. Visada sakiau, kad niekas gyvenime nevyksta veltui. Visos situacijos tave atveda ten, kur esi dabar. O ar esi laimingas, ar ne, priklauso tik nuo tavo paties požiūrio. Situacija yra tik vyksmas, niekas kitas, o kaip tu į ją sureaguosi - čia jau ir bus emocija, jausmas, išgyvenimas. Kai supranti, kad nukritus kelyje tereikia tik nusivalyti dulkes ir su šypsena keliauti toliau, tavo kelionė tampa dar prasmingesnė. Gal tada pamatai kitus dalykus? Gal užsisvajojęs nežiūri vien tik į debesis, bet kartais žvilgteli ir sau po kojomis?

Gražiausių Jums dienų, mielieji.

O aš jau už trijų dienų keliauju į Malaizijos sostinę. 

Keisti atsitiktinumai

Tailandas - keista vieta, kurioje įvykiai kartais susiklosto taip neįtikėtinai, kad to jau negali pavadinti tik atsitiktinumu.

Kaip jau minėjau, Krabi mieste keliauti pradėjau viena. Nusprendžiau pasilikti ten dar vieną dieną, pailsėti, susirasti couchsurfer'į vienoje iš rytinių salų ir judėti toliau. Kadangi greito atsakymo iš savo host'ų negavau, nusprendžiau kitą dieną anksti ryte važiuoti į Koh Samui, o tada jau nuspręsiu, ką daryti toliau. 

Vienas iš minusų keliaujant vienam (bent jau mano atveju) - labai lengva neišgirsti žadintuvo ir pramiegoti. Man,mėgstančiai pamiegoti, taip ir nutiko. Autobusiukas 6.30 turėjo paimti mane nuo mano hostelio. Pramerkiau akis 6.34. Po minutės į duris pasibeldė hostelio šeimininkė. Aš, žinoma, net daiktų buvau normaliai nesusikrovus. Žaibo greitumu kroviau viską į kuprinę, rengiausi, o hostelio šeimininkė vsi ragino mane paskubėti. Net batų nespėjau susirinkti, viską - į rankas. Pakeliui pamėčiau kelis bananus :). Bėgau prie kito hostelio, nes autobusiukas jau nėgalėjo manęs laukti, turėjo paimti kitus keleivius. Atsipūčiau tik įsėdusi. Vaizdelis tikrai turėjo būti juokingas :).

Taigi atsidūriau Koh Samui saloje. Užsukau į užkandinę kavos ir pasitikrinau paštą. Jame - žinutė, kad mergina iš Koh Phangan salos gali mane priimti. Labai apsidžiaugiau ir nusprenžiau į salą keltis jau kitu, vakariniu, tos pačios dienos keltu. Šiek tiek pavaikščiojau po Samui, pavalgiau pietus, ir nuėjau į prieplauką. Koh Phangan buvau apie 8 val vakare. Ir vėl einu tikrinti pašto. Dabar - jau kita žinutė iš mano host'o - mane ji galinti priimti tik kitą dieną. Na ką gi, teks ieškoti pigios nakvynės. Per daug nesinervinau, susiradau pigų paprastą kabariuką, nuėjau į naktinį turgelį ir vėliau - miegoti. Atsibudusi ryte vis dar negavau jokios žinios iš merginos, pas kurią turėjau apsistoti. Susikroviau daiktus, kuprinę palikau hostelio fojė, ir išėjau pavaikštinėti po salą. Kadangi dar buvo pakankamai ankstus rytas, gatvės buvo ganėtinai tuščios. Sustojau prie didelio salos žemėlapio ir ėmiau nagrinėti. Gal po minutės prie žemėlapio su motoroleriais privažiavo du vaikinai. Ir, mano didžiausiai nuostabai, paklausė "Kur mes esam?". Atsisukau ir paklausiau to paties :) Visi trys buvome labai nustebę, juk nedažnai Tailande, ir dar pustuštėj gatvėj kažkokiam užkampy, sutinki lietuvių. Susipažinom, persimetėm keliais žodžiais ir Mantas su Jokūbu pasiūlė man sėsti ant jų motorolerių ir kartu lėkti apžiūrėti salos. Žinoma, kodėl gi ne!

Pradėjo lyti lietus. Važiuodami pamatėme nuorodą iki krioklių. Ten ir pasukome. Pasirodo, nemažas ir status kelias mūsų laukė! O judėti tokiu karščiu ir kai aplink tokia drėgmė - truputį sunkiau, nei įprasta. Pakeliui srovė nunešė vieną mano šlepetę, todėl kelią dar labiau pasisunkinau :). Bet, kaip visada, ilgas kelias ir pastangos buvo vertos rezultato. Su vaikinais pasikeitėme kontaktais ir nusprendėme susitikti vakare.

Grįžau į hostelį pasiimti savo kuprinės. Ir vėl tikrinu paštą - dabar mergina paliko savo telefono numerį. Prašau pas vietinius paskambinti, bet telefonas išjungtas. Ir taip gal tris valandas basčiausi, nežinodama, ką daryti, kaip rasti merginą, ir kur toliau apsistoti. Sutemo. Kadangi artėja vienas didžiausių vakarėlių Tailande "Full Moon Party", sala prikimšta turistų. Kainos visur - nežmoniškai užkeltos. Dabar jau pradėjau truputį nervintis, nes maniau, kad nakvynės tokiu metu apskritai nebus įmanoma susirasti. Pasigavau taksi, paprašiau vairuotojo nuvežti mane iki pigiausio "backpacer'ių" hostelio ir meldžiausi, kad būtų likusi bent viena laisva lova. Vietos buvo, nors mokėti Tailande 400 batų už hostelį man atrodo šiek tiek neįtikėtina, bet nusikalusi ir kiek susinervinusi užsisakiau dvi naktis. Palindau po dušu ir parašiau žinutę Mantui ir Jokūbui. Pasirodo, jie gyvena nuo manęs vos už kelių minučių pėsčiomis! Susitikome jų viešbutyje prie baseino, susipažinau ten su kitais keliautojais, ir visi kartu nusprendėme lėkti į "Jungle party". Vakarėlis džiunglėse - daug įdomių ir keistų žmonių, neįprasta aplinka, dekoracijos. Viskas nukelia tave tarsi į kitą pasaulį. Gaila, tačiau pastaruoju metu savo fotoaparatą palieku gulėti kuprinėje, todėl viską jums teks tik įsivaizduoti :)

Vakarėlyje su Mantu pasimetėme nuo savo draugų. Po kiek laiko abu pasijutom labai mieguisti ir nusprendėm keliauti namo. Viena bėda - nė vienas iš mūsų neturėjom pinigų taksi. Bandėm derėtis su vairuotojais, bet nieko iš to neišėjo. Ką gi, teks eiti pėščiomis. 6 kilometrai tikrai mums nepasirodė daug. Bet nebūčiau aš, jeigu nesugalvočiau kokios nesąmonės :). Vos paėjus mums kelias minutes, pamačiau taksi (tai toks kaip vagonėlis atviras, kuriame telpa dauug žmonių). Ji judėjo labai lėtai, nes buvo taksi kamštis :). Kodėl gi neįšokus? Vairuotojas turbūt net nepastebės. Taip ir padariau, Mantas taip pat. Buvo labai juokinga, kiti taksi keleiviai padėjo mums įšokti ir įsirioglinti į vagonėlį :)

Viskas būtų buvę labai gerai, tačiau pasirodo, kad taksi su visais keleiviais važiavo visai į priešingą pusę :)) Todėl dabar atsidūrėme dar toliau nuo savo namučių! Nors dabar bent jau buvome ne džiunglėse ir Mantas galėjo nusiimti pinigų nuo kortelės. Vis tiek teko susimokėti už taksi ir pagaliau grįžome namo. 

Dar vienas keistas atsitiktinumas, nutikęs šiandien! Pabundu, o prieš mane - nustebęs merginos veidas. Tai mergina iš UK, su kuria kartu savanoriavome Koh Lanta "Clayzy house"! Po minutės į hostelio kambarį atėjo ir vaikinas iš Vokietijos, su kuriuo taip pat savanoriavome toje pačioje vietoje! Negalėjau patikėti savo akimis :)) Nuostabu! Šiandien visi kartu lėksime į tą garsųjį "Full moon party". Daugiau apie tai - kitame įraše ;)

Linkėjimai iš hipių salos Koh Phangan

Ao Nang, Krabi ir uolos Railay beach

Railay beach

Iš Koh Phi-Phi kartu su Daniel patraukėme į Ao Nang - dar vieną turistų pamėgtą kurortą su bjauriu paplūdymiu ir milijonu masažų salonų, parduotuvėlių ir visokio šlamšto turistams. Kas man labiausiai nepatiko - Ao Nang pilna rusų, todėl tailandiečiai prekeiviai pramokę keletą žodžių visus kalbina rusiškai. Bet apsistojome čia tik dėl pigios nakvynės. Mūsų tikslas - Railay beach. Gražūs paplūdymiai apsupti milžiniškų uolų. Railay beach - alpinistų meka. Kodėl gi neišbandžius to ir man, tuo labiau, kad jau esu čia?

Pirmasis "apšilimas"

Taip ir padariau - pirmą kartą išbandžiau laipiojimą uolomis. Uf... Dar ir dabar kojos visos mėlynos. Buvo nejauku, baisu, labai labai aukštai, BET - tikrai verta! Žinoma, nesitikėjau, kad pradedantieji kopia į tokio aukščio uolas... Bet mano instruktorius - labai jau atsipūtęs žmogelis, kaip ir visi tailandiečiai. Bet tikras profesionalas. Teko man juo pasitikėti :) Nors keletą kartų jau norėjosi pasiduoti ir paprašyti mane nuleisti žemėn, bet susikaupiau ir įveikiau visas trasas. Jausmelis tikrai nepakartojamas, adrenalino dar ilgam užteks.

Čia jau "rimtesnė" uola. Aš dar tik pusiaukelėj. Nežinau ir žinoti nenoriu, koks jos aukštis, bet galutiniame taške matėsi visa sala :) 

 

Šiaip Railay Beach - labai graži vieta, kurią tikrai verta aplankyti. Ypač jeigu norite išbandyti alpinizmą. Čia nebrangiai galima užsisakyti pusės dienos, visos dienos ar net kelių dienų alpinizmo kursus. 

Railay beach vieciniai

Prekybiniai laiveliai saloje

Štai kokių apyrankių gali nusipirkti pas vietinius prekeivius :D Kažkodėl manau, kad patys prekybininkai nežino, ką tie užrašai reiškia :D

Uolose dažnai gali aptikti animalistines šventyklėles. Nuotraukoje - krūva įvairiausių dydžių vyriškų pasididžiavimų. Mums gal tai ir atrodo KIEK neįprastai, bet tailandiečiams tai - vaisingumo ir laimės simbolis. Dažnai tailandietės moterys rankinukuose ar pasikabinusios ant diržo nešiojasi falo formos figūrėles, tai neva joms gali atnešti sėkmę ar padėti susirasti savo vyrą, būsimą savo vaikų tėvą.

Beje, šiandien pirmoji diena, kai keliauju viena. Iš Krabi Daniel patraukė į Bankoką, o aš dar vienai nakčiai pasilikau čia. Rytoj važiuoju į Surat Thani, o iš ten - į rytines Tailando salas. Ko Samui, Phangan ir Tao.

Hostelyje kątik susipažinau su prancūze mergina, už kelių minučių kartu einame į Krabi naktinį turgų  išbandyti tailandietiškų skanėstų. Man čia patinka, nes kainos dvigubai žemesnės nei salose! Pagaliau galėsiu normaliai pavalgyti, haha ;D

Linkėjimai!

Koh Phi-Phi

Sunku buvo patikėti, kad tokio skaidrumo vanduo egzistuoja ne tik atvirutėse, bet ir realybėje.

Phi-Phi sala - keliautojų dažniausiai apibūdinama kaip vakarėlių ir pasilinksminimų vieta. Ką galiu pasakyti? Tiesa, jeigu nori pašėlti su krūva girtų turistų, vėliau pasidaryti tatuiruotę, o ryte nieko neatsiminti - ši vieta kaip tik tau. :) O jeigu rimtai, sala ir šalia jos esančios mažos salytės - nepaprasto grožio. O ir pati vieta turi ypatingą ir išskirtinę aurą, todėl ją aplankyti bent porai dienų tikrai verta. Taip padariau ir aš. Tik apsistojau čia ne dvi, o tris naktis. Apie tai - kiek vėliau :)

Su keltu atvykti iš Koh Lanta į Koh Phi-Phi užtruko mažiau nei dvi valandas. Pirma užduotis, vos įkėlus koją į salą - surasti vietą nakvynei. Žinoma, kaip ir daugelyje turistinių vietų Tailande, pasiūlymai kur apsistoti tave užpuola vos išlipus iš kelto. Geriausia negriebti pirmo pasitaikiuosio pasiūlymo, bet pačiam pavaikštinėti po salą ir ieškoti pigesnio varianto. Geriausia eiti kur nors nuošaliau, toliau nuo paplūdimio - kainos ten gerokai žemesnės. Beiškodami sutikome merginą iš Olandijos, kartu su ja išsinuomavome kambarį, todėl sutaupėme pinigo :). Viena naktis triviečiame kambaryje vienam žmogui - apie 20 Lt. Čia jau salų kainos ir dar be to - prasidėjo turistų sezonas. Šiaip nakvynę galima susirasti dar pigiau.

Thai style coconut soup with chiken

Tą pačią dieną valgiau vieną skaniausių sriubų Tailande - Thai coconut soup with chicken. Mmmm... nepakartojamas skonis. Tailandiečiai naudoja daug įvairiausių prieskonių ir žolelių, todėl jų patiekaluose gali pajusti tikrai turtingą skonių įvairovę.

Kada nors reiks prisiruošti ir parašyti atskirą įrašą apie tailandiečių virtuvę - tikrai yra ką pasakoti.

Kitą dieną su laiveliu lankėme mažas saleles netoli Phi-Phi. Pati Phi-Phi sala 2004 metų gruodžio cunamio buvo stipriai nuniokota - buvo sugiauta beveik visa salos infrastruktūra. Daug kas atstatyta, tačiau dar yra sugriautų pastatų, kiti dar atstatomi.

Tos mažos salelės netoli Phi-Phi - nepakartojamo grožio. Nemaniau, kad visi tie atviručių vaizdai egzistuoja realybėje. Jautiesi lyg sapne, kai įmerki kojas į neapsakomo žydrumo vandenį, arba kai plauki laiveliu ir matai smaragdinio žalumo vandenį ir uolas.

 

Kas būsite šioje saloje, rekomenduoju vienos dienos ekskursiją po Phi-Phi saleles. Visas rinkinys - kelionė laiveliu, pusryčiai ir pietūs, gėrimai, nardymo akiniai su vamzdeliu kainuoja 550 batų (apie 45 Lt.). 

šimtai įvairiaspalvių žuvelių, kurias galėjome stebėti su nardymo akiniais.

Beje, lankėmės ir garsiajame Maya Bay - paplūdimyje, kuriame buvo nufilmuotas "The Beach". Tikrai labai ypatinga vieta, tik geriausia, jeigu įmanoma, ją lankyti kuo anskčiau ryte, kai dar nespėja užlūsti būrys turistų.

Maya Bay

 

 

Maya Bay

Maya Bay

Visi šie gražūs vaizdeliai -  dar ne istorijos pabaiga. Buvo nepakartojama diena, tačiau naktį pabudau nuo galvos sukimosi ir baisaus pykinimo. "Va ir atėjo laikas tas prakeiktai travelers diarrhea" - pagalvojau. Jau maniau, kad pavyks išvengti šio nemalonumo. Kitą dieną jau turėjau išvykti iš salos, bet negalėjau nieko kito daryti, tik visą dieną miegoti ir reguliariai apkabinti klozetą :) Ką padarysi - reikia viską patirti :). Nežinau, gal apsinuodijau maistu ekskursijos metu, gal nuo vaisių. Gal Pietryčių Azijos vaisių karalius "durian" buvo kiek pašvinkęs, bet kai jo toks neįprastas skonis, kaip gali suprasti, kada jis jau netinkamas valgyti? :D

Tiek naujienų iš Phi-Phi.

Linkėjimai iš Ao Nang, Krabi.

Koh Lanta

Hostelio "Lanta Clayzy House", kuriame savanoriauju, tradicija - kiekvieną vakarą palydėti saulę.

Sveiki, mielieji,

praėjo nemažai laiko, kai paskutinį kartą pildžiau savo tinklaraštį. Tačiau kai aplink tave tiek daug visko vyksta, kiekvieną dieną sutinki vis naujus žmones, laiko prisėsti prie kompiuterio neatrandi. Šiaip ar taip, privalau jums papasakoti, kaip man čia sekasi, ką veikiu, kuo gyvenu ir ką naujo atrandu.

Šiuo metu sėdžiu hamake. Jaukaus hostelio, kuriame savanoriauju, bendroje patalpoje. Aplink mane - būrys keliautojų, tokių pačių, kaip aš. Beveik visų istorijos panašios - tai žmonės, ištroškę nuotykių ir laisvės, su kuprine ant pečių pasirengę apkeliauti Pietryčių Aziją. Galbūt todėl čia taip lengva atrasti draugų ir bendraminčių, su kuriais, atvirai galiu pasakyti, būna liūdna išsiskirti net po kelių dienų draugystės. 

Dažniausias atsakymas į klausimą, kiek dar ilgai planuoji pasilikti šioje saloje ar šiame hostelyje, būna "nežinau". Jokio griežto plano. Jokių skaičių ar datų. Gyvenimas čia ir dabar. Be laikrodžio, be kalendoriaus. Tai mane čia labiausiai ir žavi. 

Nenoriu palikti šios salos, bet reikia keliauti toliau. Pamatyti ir patirti dar daugiau. Rytoj iškeliauju į

Ko Lanta visi gyvena taip tingiai, kaip šis katinas :)

Ko Phi Phi. Dainius dar keletą dienų lieka šiame hostelyje, vėliau turbūt keliaus su Tomu iš Vokietijos į Tailando šiaurę. Aš noriu pasilikti pietuose ir aplankyti daugiau salų. Važiuoju kartu su Daniel iš Šveicarijos, Ko Phangan susitiksiu su mergina iš Vokietijos. Keliauti vienam, manau, yra geriausias sprendimas. Kelyje visuomet sutinki tokių pačių keliautojų, kaip ir tu, todėl, jeigu kelionės kryptis sutampa, tiesiog važiuoji kartu. Kol kas, manau, Tailandas yra viena patogiausių ir lengviausių šalių keliavimui.  

Praėjo jau daugiau kaip dvi savaitės, kai savanoriauju Ko Lanta hostelyje "Clayzy house". Beje, jeigu kas nors iš jūsų kada atvyksite į šią salą, būtinai apsistokite šiame hostelyje!  Čia sutikau tiek daug nuostabių žmonių. Gaila, kad daugelis jau išvyko, bet iškeliauju ir aš. Čia jaučiausi kaip vienoj didelėj šeimoj. Rodos, lyg būtumėm pažįstami pusę savo gyvenimų.

Ką aš čia veikiu? Koks mano darbas? Labai įvairus. Reikia truputėlį apsitvarkyti hostelyje, pašluoti, pavalyti ir pan. Dvi ar keturias valandas per dieną, bet nereikia mokėti už nakvynę ir kartais gauname nemokamus pietus. Gerai, nes taip galiu daugiau sutaupyti savo kitoms kelionėms. Malonus darbas, kurį man teko daryti - pabaigti piešinį, kuris dabar jau kabo hostelio bare. Vakar pradėjau piešti naują, tačiau turbūt jau nespėsiu pabaigti. Tai padarys kiti savanoriai :)

Nuostabus Long Beach paplūdimys - vos 200 metrų nuo mūsų. Nepakartojama. Gali išsinuomoti

motorolerį vos už 5 dolerius visai dienai ir aplėkti visą salą. Beje, prieš savaitę taip ir padarėme. Pirmą kartą vairavau motorolerį! Ir dar priešinga eismo puse! Iš pradžių buvo kiek nedrąsu, bet visą laiką vairavau su šypsena veide. Kas gali būti geriau? Lėkti su lengvu vėjeliu, stebėti nepakartojamo grožio paplūdimius, suvalgyti skaniausią "curry", o galiausiai palydėti saulę pietinėje salos dalyje.

Saulėlydžių grožį sunku nupasakoti žodžiais. Nuotraukos gal kiek ir atspindi tai, tačiau pamatyti juos savo akimis yra visai kas kita.

Žinoma, saloje pilna vietų, kur gali pasilinksminti. Begalė barų paplūdimiuose, kiekvieną dieną gyva muzika, linksmybės ir pan. Tačiau dažniausiai jie prigrūsti alkoholio padauginusių turistų. Bet kartais būna tikrai linksma :) Ypač paplūdimio vakarėliuose. Įdomu, kaip viskas vyksta tuose "full moon parties", gal reikės aplankyti vieną Koh Phangan? :)

Smagiai atšventėme Halloween'ą. Visi hostelyje esantys žmonės išsipaišė veidus ir kūną fluorescentiniais dažais, išsinuomavome du automobilius ir lėkėme po įvairius saloje rengiamus vakarėlius. Buvo smagus ir juokingas vakaras! :))

Saara iš Suomijos, Viktoras iš Vokietijos, aš ir Hannah iš Vokietijos.Nuostabūs žmonės!

Beje, Ligita, jeigu skaitai šį įrašą, tai žinok susipažinau su dviem vaikinais iš Argentinos, tai va, kita mūsų kelionė - Pietų Amerika? Jie man sakė, kad "mi casa- su casa" haha ;D 

Ką dar galiu papasakoti? Esu labai laiminga, kad atšvenčiau savo gimtadienį šioje saloje. Su ypatingais žmonėmis, kurie mane privertė pasijausti kaip namuose ir kaip su geriausiais savo draugais. Visą dieną jie mane stebino! Gimtadienio iŠvakarėse visi gulėjome paplūdimyje po žvaigždėtu dangumi. Mačiau gal tris ar keturias krentančias žvaigždes, tačiau sunku buvo sugalvoti norus. Atrodo, kad viskas, ko troškau, jau pildosi. 

Iš pat ryto jie prikepė krūvą gardžiausių blynelių. Po pusryčių visi išsinuomavome motorolerius ir važiavome prie krioklio, aplankėme uolas, ėjome per džiungles. Tiesa, šio gimtadienio turbūt nepamiršiu niekada! :) Vakare Saara iš Suomijos paruošė tradicinių savo šalies pyragėlių. Neng, hostelio savininkas, nusivedė mus į reaggea barą, kuriame koncertavo regio grupė. Neng dainavo dainą man ant scenos, vėliau visi kartu su grupe sudainavo man su gimimo diena :))) Žodžiu, gavau daug dėmesio, kurio tikrai nesitikėjau :) Paprastai nemėgstu savo gimtadienių, bet šis buvo tikrai ypatingas.

mėgstamiausia Koh Lanta daina - http://www.youtube.com/watch?v=BVzwoqde15g
daugiau nuotraukų - https://www.dropbox.com/sh/bazmtto1f378f0t/enV5-yTSoB#/

Šilčiausi linkėjimai ir apkabinimai visiems iš Koh Lanta!