Bankokas

Pirmas įspūdis vos įkėlus koją į Bankoką – tvankus ir drėgnas klimatas. Karštis, sunkiai pakeliamas turbūt daugeliui europiečių. Nesvarbu, ar apsiniaukę, ar šviečia saulė – čia visuomet vaikštai daugiau ar mažiau šlapias. Nors vietiniai sakė, kad mums pasisekė – lankomės čia geriausiu metu, kai nėra taip karšta ir orą šiek tiek atgaivina trumpi, bet smarkūs lietūs.

Įspūdžių tiek daug, kad nežinau, nuo ko pradėti. Skrydis iš Stokholmo į Bankoką buvo šiek tiek varginantis. 10 valandų ore ir beveik 9 tūkstančiai įveiktų kilometrų. Kadangi nebuvome užsisakę specialaus paketo, negavome jokio maisto ir gėrimų. Tuo metu gal tai ir buvo tragedija, tačiau dabar atrodo niekai. Nors vienu metu jau buvau pagalvojus, kad greitai dehidratuosiu. Apgailėtinu baseliu paprašiusi stiuardesės stiklinės vandens, buvau pati laimingiausia pasaulyje, ją gavusi.

Bankoke su draugu iš Coucsurfing Wirat

Bankoke mus pasitiko tailandietis, su kuriuo susipažinau per Couchsurfing. Jis mums aprodė miestą, pavaišino pirmaisiais pietumis. Praėjo vos dvi dienos Tailande, bet jau galiu pasakyti, kad maistas čia nuostabus. Ryžiai, ryžių makaronai, vištiena, daug daržovių, vaisių, beveik viskas bent šiek tiek aštru, šviežia. Vakar valgiau grilyje keptą kokosą – nuostabus skonis. Arba vištiena su daržovėmis kokoso padaže. Tikrai galėčiau čia gyventi vien dėl nuostabaus maisto. 

Pirmą naktį apsistojome svečių namuose netoli centrinės Bankoko gatvės. Dviems žmonėms naktis privačiame kambaryje su dušu ir kondicionierium – apie 14 dolerių. Skaniai pavalgyti vietinėje kavinukėje gali už 2 dolerius. Ir maistas vietinėse užeigose daug skanesnis. Žodžiu, kainos tikrai negąsdina, o turtingi europiečiai ten gali sau leisti turbūt beveik viską.

Bankoke su couchsurfer'iu Boss

Antrą naktį apsistojome pas tailandietį Boss iš Couchsurfing. Vakare buvome vietiniame bariuke, susipažinome su jo draugais, paragavome tailandietiško alaus.

Turbūt įsimintiniausias šių dienų įvykis. Teko rankose laikyti dvi gyvates, kurias namuose laiko mūsų couchsurferis Boss. Nemoku apsakyti to jausmo, kurį jaučiau laikydamas jas rankose, bet akis į akį susidūriau su viena didžiausių baimių savo gyvenime. Pirmasis iššūkis – ją nugalėti. Nesijaučiu tai padariusi, bet didžiuojuosi savimi bent išdrįsusi jas abi palaikyti rankose. Štai šios dvi gražuolės.

Bankokas – kontrastingas milžiniškas miestas. Milijonas įvairiausių kvapų, spalvų, auksu žėrinčių šventyklų, gatvėse su skėčiais nuo saulės vaikščiojančių budistų vienuolių. Tuo pačiu ir daug šiukšlių, smarvės, gatvėse pilamų pamazgų, elgetaujančių šunų, lakstančių žiurkių, visose įmanomose vietose miegančių elgetų, turistus bandančių „išdurti“ tuk-tuk‘ų vairuotojų. Sunku per kelias dienas susidaryti kokį nors įspūdį apie šį miestą. Nežinau, ar norėčiau čia apsistoti ilgiau, bet pamatyti visą tą šurmulį yra tikrai verta.

Rašau šį įrašą autobuse, kuris važiuoja iš Bankoko į Khon Kaen. 6 valandos kelio, maistas, gėrimai, masažuojanti kėdė, atskiras televizoriukas, kuriame gali žiūrėti filmus, žaisti kompiuterinius žaidimus ir t.t. – 12 dolerių už tokią kelionę. Neblogai, ar ne? : )

Važiuojame į pirmąjį savo savanoriavimo projektą Khon Kaen mieste Tailando šiaurės rytuose. Planuojame ten būti tris savaites. Interneto ryšį ten turėsime labai retai, todėl bent trumpas žinutes ir tai, ką mes ten veiksime, aprašysiu čia.

Linkėjimai iš Tailando. Šalies, kurią mažais ir lėtais žingsneliais stengiuosi pažinti per šiuos du mėnesius.

Bučkiai ir apkabinimai visiems draugams, tėvams ir artimiesiems. Man tikrai VISKAS labai gerai. Laimės ir įspūdžių iki dangaus.