Dvi savaitės Tailande

Praėjo lygiai dvi savaitės nuo mano kelionės pradžios. Dvi savaitės  spalvingame ir kontrastingame Tailande, pilname kvapų, skonių ir nuoširdžių šypsenų. Atrodo, tiek daug visko įvyko per pastarąsias dienas, bet mintys vis dar skrajoja ir nebespėju dėlioti įspūdžių į mažas lentynėles. Viskas dar taip nauja ir kiekviena smulkmena mane stebina.

Norisi pažinti dar daugiau, sutikti dar daugiau žmonių ir iš kiekvienos situacijos pasiimti kiek įmanoma daugiau. Džiaugiuosi, kad savanoriauju mažame Tailando kaimelyje, nors gyvenimas čia ne visada lengvas. Kelaimės 5 valandą ryto, darome jogą, vėliau visais įmanomais būdais bandau susikoncentruoti ir 45 minutes išsėdėti vienoje vietoje. Meditacija – ne pats maloniausias užsiėmimas, ne atsipalaidavimas, kaip maniau iki šiol. Tai pats artimiausias susitikimas su pačiu savimi, susipažinimas su savo mintimis ir vidumi, kuriame ne visuomet tūno pačios gražiausios emocijos. Tačiau tai yra patirtis, kurios turbūt nepamiršiu niekada. Tik kovodamas su savimi ir savo emocijomis gali save ugdyti ir labiau pažinti. Gali išmokti susigyventi su visomis savo emocijomis, neskirstant jų į blogas ar geras. Gali išmokti susikoncentruoti tik į šią dabarties akimirką, neleidžiant mintims nukrypti į praeitį ar per daug užsisvajoti apie ateitį.

Gyvename labai paprastomis sąlygomis – miegame ant grindų, prausiamės pildami ant savęs vandenį iš kibiriuko, valgome ant grindų. Temsta čia labai anksti – 6 valandą jau visiškai tamsu. Tailandiečiai labai bijo tamsos, todėl vietinius kaimelio gyventojus labiausiai stebina tai, kad mūsų namelyje visiškai nėra šviesų.

Kaimelis šalia mūsų – skurdus, tačiau įdomus. Visiems mes labai įdomūs, todėl praeinant vietiniai mus kviečia užsukti į svečius, aprodo savo sodus, kuriuose auga bananai, papajos, kokosai ir įvairiausi vaisiai, kurių pavadinimų net nežinau. Gatvėse basomis kojomis laksto vaikai ir sprogdina petardas – tai turbūt viena iš nedaugelio jų pramogų. Visur pilna benamių šunų, kuriems lazda yra ne žaidimas, o griežto auklėjimo įrankis. Slankioja senos susikūprinusios močiutės ir čiaumoja kažkokio augalo lapus, nuo kurių jų dantys tampa tamsiai raudonos spalvos. Tiesa, tie lapai turi stiprų poveikį, todėl močiutės dažniausiai būna labai laimingos J.

Šiuo metu projekte 10 žmonių – projekto vadovai vokiečiai Christian ir Anja, Timas ir Sara iš Kanados, Tomas ir Patrikas iš UK, Diana iš Meksikos, Nazomi iš JAV ir mes, du lietuviai. Smagu sutikti žmones, mąstančius panašiai kaip ir tu, ieškančius ir nebijančius prarasti. Ko nors naujo gali išmokti iš kiekvieno jų.

Savaitgaliais važiuojame į Khon Kaen. Tuomet galime pasidžiaugti normalia lova, dušu, internetu.

Kiekvieną šeštadienį mieste vyksta didelis turgus, kuriame galima nusipirkti įvairiausių skaniausių patiekalų. Akys raibsta nuo naujų ir nematytų valgių, burna sąla nuo dar niekada nepatirtų skonių.

Praėjusią savaitę pirmą kartą išbandžiau tailandietišką masažą. Tai buvo pats geriausias masažas, kokį esu kada nors dariusi. Galėčiau tai pavadinti masažo, gimnastikos ir jogos mišiniu. Sunku nupasakoti, kas tai per masažas, nes jis labai skiriasi nuo mūsų suvokimo apie tai. Tailandiečiai tikri masažo meistrai, puikiai žinantys visus žmogaus kūno taškus, tiesiog „lankstantys“ žmogaus galūnes į įvairiausias padėtis. Po masažo jaučiausi kaip naujas žmogus, kurį laiką negalėjau atsigauti. Atliko man jį tailandietis vaikinas, manau, labai stengėsi, nes pasakiau, kad tai pirmasis mano tailandietiškas masažas J vėliau jis sakė, kad nori atidaryti masažo saloną mano šalyje :D Už valandą su puse profesionalaus masažo sumokėjau mažiau nei 6 dolerius – neįtikėtina! Kitą savaitgalį būtinai nueisiu dar kartą J

Šilčiausi linkėjimai iš miško, esančio kažkur šiaurės Tailande.